šnipkus

šnìpkus sm. (2) 1. kas lėtas, nerangus, vėplys: Šnìpkau, ko tau čia reik, ko žiopsai?! Rs. Šnìpkum nebūk, bet ir nebūk per dideliu lojiku Lp. ^ Ir žiūrės prisimerkęs kaip šnìpkus Sd. Šneiderėlis šnipkus veda šunis šikt PrLXVII21. 2. Gs kas viską apžiūrinėja, viską nori žinoti.